Naminis ožkos pieno sūris. Istorija ir receptas

Štai ir žadėtoji istorija, kaip mūsų namuose netikėtai pasigamino ožkos pienos sūris. Ir, žinoma, receptas🙂

O istorija nutiko visiškai paprastai. Vasarą savaitgalius mes paprastai leidžiame kaime. Jau daug metų. Tačiau pažinojome vos vieną vienintelį kaimyną, su kuriuos nuolat pykomės: tai jam mūsų šunys trukdo, tai dar kas nors. Žodžiu, džiaugsmo iš tokio mažai. Tačiau vieną savaitgalį visiška netikėtai susipažinome su visai kitu kaimynu, kuris, pasirodo, gyvena už gerų poros kilometrų gretimame kaime ir laiko visą ožkų ūkį. Užsuko kartą į svečius. Šnekus žmogus, tai greit apie viską ir išsipasakojom, ūkį, bites, vaikus ir ožkas. Dar pažadėjo ožkos pieno kada duot, o mes savo ruožtu pažadėjom, kad gal ir pirksim iš jo to pieno. Nors, tiesą pasakius, pieną šeimoj geriu vienintelė aš, o tuo labiau ožkos, kuris kažkodėl visiems smirda. Na, pašnekėjom, išsiskirstėm.

Dar kitą savaitgalį kaime vyko toks savotiškas giminių ir draugų suvažiavimas, dvimkeli žmonės, trys šunys, dar vaikų belenkiek, žodžiu, chaosas totalus, o betvarkės dar daugiau. Vakare tvarkytis nėr jėgų, išsiskirstėm kas sau po kambarius, palapines ir kitus miegamuosius kampus, ir sėkmingai knarkėm iki ryto. Gerai knarkėm. Na, aš ne visai gerai, nes mažoji man nuolat spardė šonus, tai prabusdavau ją pastumt arčiau tėčio, kad jį spardytų🙂 Ir kažkuriuo metu prabudus išgirdau lyg tylų “labas rytas”. Velniai, nematė, galvoju, kažkas iš namiškių atsikėlė, turim tokių vyturių-mėgėjų.  Girgžtelėjo kambario durys, ir vėl užsidarė – ar maža ko žmogus ieško paryčiais. Ramiai užmigau.

Išsimiegojusi atsikeliu, prisimenu tą “labas rytas” ir galvoju, kam čia po dainingos ir ilgos nakties galėjo nesimiegoti. Išsenku laukan, puikus saulėtas rytas, chebrytė tvarkosi, kas plauna indus, kas rankioja išmėtytus daiktus. Žodžiu, naikinami įkalčiai🙂 ir čia viena teta klausia, ar žinau, kas čia per pienas ant suoliuko padėtas? Stiklainiukyje?  Ir tada man pasidarė baisiai gėda, nes aš žinau, kas čia per pienas, ir iš kur jis atsirado…

Pasirodo, mūsų darbštusis kaimynas, tas, kur turi ožkų ūkį, ėmė sekmadienio rytą ir tinginiams miestiečiams atvežė ožkų pieno. Ir ką rado? Visišką bardaką, nepabijokim to žodžio, visur… Ant stalų, po stalais, kieme, namuose. Niekas vakare neturėjo jėgų tvarkytis, tiesą pasakius, net namo durų neuždarė. Štai iš čia tas ankstyvas “labas rytas”, štai iš kur tas stiklainiukas pieno. Nė vienas iš trijų kaime buvusių šunų net neurgztelėjo. Visi MIEGOJO.

Man iki šiol gėda prisimint, ką apie mus pagalvojo žmogus, ankstyvą rytą atvežęs pieno. Deja, tą dieną nebuvo laiko pro jį prasukt ir padėkot, bet pasižadėjom sau, kad važiuodami į kaimą kurią dieną būtinai užsuksim ir ačiū pasakysim.

O dabar sūrio reikalai. Jau iškart mintyse žinojau, kad iš to stiklainiuko pieno gaminsis sūris. Reikėjo tik išsiaiškinti, KAIP tai daroma. Tiesą pasakius, visą vieną dieną aš apie tą pieną buvau pamiršusi, prisiminiau tik prieš eidama miegot, tad recepro teko ieškotis greituoju būdu, kad jau ryte būtų galima kažką organizuot.

Ožkos pieno sūrį be galo mėgstu. Ypač man skanus ponios Dalios Ėmužytės gaminami sūriai, kurių kartais nusiperku Tymo turguje. Tačiau pati sūrio tikrai nesu nėkart gaminusi, užtat esu mačiusi, kaip tai daro mano mama. Taigi, google, pirmas pasitaikęs receptas ir… o, visai paprasta, skamba skaniai. Save link.

FullSizeRender(1)Ir vat kitą dieną ėmiausi darbo, kuris, pasirodo, visai nėra sunkus ar kažkuo ten ypatingas, o fantazijai ir skonių įvairovei laukas atviras ir platus. Deja, pienas per porą dienų kiek pagižo, bet nieko, išsisukom su tokiu, ir štai, mano namuose ant spintelės kabo kūdikio pagalvės užvalkalas, paverstas sūrmaišiu, o iš jo teka tai, ko sūriui nebereikia – pasukos. Sūris kvepia kaip tikras sūris, tai, ką tą vakarą nulaižiau nuo pirštų jį gamindama, buvo be galo skanu. Beliko tik leisti jam parą pabręsti.  Džiaugsmui ir nekantrumui nebuvo ribų. Nujaučiu, kad pas kaimyną tikrai dar važiuosim, ožkų pieno iš jo pirksim, o sūrių aš gaminsiu daug ir įvairių. Šįkart panaudojau “Provanso žolelių” prieskonius ir pipirus bei druską. Sūris išėjo šiek tiek minkštokas, bet tokį tepti ant duonos pusryčiams – vienas malonumas.

Receptas:

Originale jis nurodytas 2 litrams pieno, aš turėjau vieną, tad ir rašysiu, kiek ko dėjau vienam litrui.

Taigi: 1 litras ožkos pieno (ne ką tik pamelžto, o bent parą palaikyto šaldytuve), 1 valgomasis šaukštas druskos, 1 kiaušinis ir 200 g grietinės.

FullSizeRender(2)Pieną puode reikia kaitinti iki virimo. Nestaigiai, lėtai, nes jei jis pagižęs – sutrauks. Kol šyla pienas – suplakti kiaušinius, grietinę ir druską. Pienui pradėjus virti, viską reikia pilti į puodą ir vėl leisti užvirti. Išjungus viryklę, masei leisti pastovėti. Recepte rašo 2-3 minutes, aš leidau pastovėti ilgiau, kad gerai pravėstų. Tuo metu galima berti norimus prieskonius. Kaip rašiau – aš bėriau kokį šaukštą “Provanso žolelių” mišinio ir gerokai maltų pipirų. tada viską pilti į sūrmaišį ir pakabinti, kad pasukos nuvarvėtų. Vat tas dalykas, kuris lieka maiše, ir yra sūūūūris🙂 sudedam į lėkštutę ar suformuojam rankomis ir – į šaldytuvą parai. Aš juk sakiau, kad paprasta?🙂

Kadangi tai buvo pirmas sūrio gaminimo kartas, yra vietos, kur tobulėti. Taigi, ką aš kitąkart darysiu kitaip:

  • pirmiausiai pasidarysiu kitokį sūrmaišį. Pagalvės užvalkalas tam nelabai tinka, nes per tankus audinys, ne visas skystis išbėga, tenka gerokai pavargti spaudžiant. Dėl to sūris išėjo skystokas. Ne bėda, puikiai sueis kaip užtepėlė. Geriausia sūrmaišį daryti iš kelis kartus sulankstytos marlės. Tokį turėjo mano mama, bandysiu tokį susimeistrauti ir aš.
  • pienas šįkart buvo perlaikytas bent pusantros paros. Realiai sūrį iš jo reikėjo pradėti gaminti pirmadienio rytą, aš tai padariau antradienio vakarą. Dėl to pienas pagižo, virinant vos sužiūrėjau, kad jo nesutrauktų.
  • prieskoniai. Čia kiekvieną kartą galima daryti vis kitaip. Kas yra ragavęs D. Ėmužytės sūrių, žino, kad į juos galima pridėti ko tik nori, kad ir saldainių🙂 Fantazuokit į sveikatą!

L. iš LA.

About LA idėjos

Dvi čiolės, penki karoliukai ir 100 kvadratų.
Šis įrašas paskelbtas kategorijoje Receptai ir priskirtas tokioms žymoms: , , . Išsaugokite jo nuorodą.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s